- pragula
- pragulà sf. (3b) 1. DŽ med. ilgai gulint atsiradusi žaizda (decubitus): Sergantys gyvuliai liesėja, nepajėgia atsikelti, dėl to atsiranda pragulų rš. Sunkios ligonio būklės atvejais gali atsirasti pragulų rš. | Ilgainiui nuo krislo pasidaro pragula akyje P.Aviž. 2. išgulusių javų plotas: Kur tik pragulà, tai šiaudas i trūksta rišant Krkn.
Dictionary of the Lithuanian Language.